- lupsnis
- lupsnìs sf. (4) K, (2) Nm, Sch123, lùpsnis sm. (2) Krš; N žr. lupena: 1. Bulvių lupsnìs atiduok kiaulėms Grš. Šviežių bulvių lùpsnį lengva nunerti Vl. Kam tep storas lupsnìs lupi? VšR. 2. KI176 Nulupau lùpsnį, radau brazdą Skr. Iš liepos lùpsnių pina vyžas Smln. Reiks nulupt nuo jovaro tas atkerusias lupsnìs ir sudegyt Vdžg. Pernai papjovė vinkšną, tai ir šiemet lupsnys pūva sodo kampe Gl. 3. scom. Ką tu kinkai tokią lùpsnį, dar nusistagaruos (padvės) bevažiuojant Šmk. Neką ta lupsnìs paveš, neparkrauk vežimėlio Jrb. 4. nuluptas eglės medžio gabalas, popiermalkė: Gerai, kad pasitaikė šiemet tus lupsniùs vežti, tai uždirbau Krš. Egles kerta, iš jų darys lupsnius Grz. Daug uždirba su lupsnims Grz. 5. laikas, labiausiai tinkantis medžiams lupti: Lupsnio laiku lupk medžius Tl.
Dictionary of the Lithuanian Language.